Valtis tolėliau, smaigaliu įsiraususi. Kairiau - rąstas,
taip ir maga pasistaipyt arba "kregždutę". Kur link lenkčių?
Rąstas, tai rąstas. Ir pasistaipiau, ir kregždutė...
Jūra yra apstu, betgi vėl akimis į žemę: akmenėlis pūpso tarsi ką tik
atsiritęs. Apsidairyk, šnekina.
Mažučių skulptūrų parko medžiagos - smėlis ir akmuo.
Pasidarbuotą vėjo ir lietaus, tikriausiai dar saulės. Ir nė žuvėdros, nė varnos
pėdutės įspaudo - jų žvaigždutės vinguriuoja atokiau.
Įdomiausia, kad tolėliau (valties link) nieko panašaus
nematyti - nebuvo arba nelikę. Todėl
tikrai pasijutau pakviesta ateiti. O taip, "atsitiktinumas", pasirinkus
"lenkčių rąsto link". Nepaprastai atsirandantys paprasti stebuklai pažadina
daugiau nei norą įamžinti nuotraukose.
Dingojasi tad, kad kai kurie dalykai gimsta
tada, kai tampa pamatyti.