Kardeliai - tokie nebepanašūs į gladiatorių kardus

Labai gražu įvairiaspalvis glėbys. Labai gražu siauroje vazoje pamerkta viena "rykštė". Labai gražus atskiras žiedas - kai akis ilsisi, kartu raibdama vingiuose ir atspalviuose. Dar gražu neįtikėtinai šokančios piestelės.

Galima vardyti keistus, romantiškus, kartais praktiškus pavadinimus, netgi truputį pramokti užsienio, kad ir labai artimo, kalbos: "Pārsteigums", (Staigmena) "Sarkanais Faraons", "Ķiršu Liķieris", etc., o mano mėgstamiausia - "Šokolādes zaķis"; galima skaičiuoti, matuoti ir numeruoti - pagal žiedo dydį ir spalvą, galima juos mėgti arba ne, o aš pati sau pavydžiu, kad galiu nardinti pirštus dosniose spalvose, kurios pačios diktuoja, slepiasi, pinasi, ..., kartais bando nusifotografuoti - pasistumdydamos, mat viena už kitą gražesnės.

Tuo metu, kai spalvoti sijonėliai pradėjo savo šokį, prisiminiau stebuklingą suknelę, kokią vilki Stephanie Garber knygos Caraval veikėja Skarlet. Norėčiau tokios, dingojasi, besikeičiančios pagal nuotaiką, kartais labai labai užsimanau senovinių pūstų sijonų, platėjančių rankovių, raukinukų - paslapčiai. Ir jau nebe paslaptis - pirštams lyginant žiedo suknios klostes, (at)gyja prisiminimai, rimsta širdis. Gėlių žiedai - viena gražiausių bežodžių kalbų - nepamirškite pasitelkti.