Atspindžiai

2017 m. gegužės 31 d. 23:13

Jau supratau: viskas yra eilėraštyje. Jeigu bandysiu ką nors pridurti, tikriausiai šio įrašo taip ir nepaskelbsiu. Tad tiesiog dalinuosi:

Sohrabas Sepehri (1928-1980) - vienas žymiausių moderniųjų iraniečių poetų ir dailininkų.

Vanduo

Vandens nedrumskime:
Gal žemupy karvelis ištroškęs geria
Ar tolimoj giraitėj dagilis plunksnas švarinasi,
Gal prisipildo ąsotis kaime.

Vandens nedrumskime:
Gal srautas teka pro tuopą, nunešdamas širdies gėlą,
Ar dervišo ranka duonos kriaukšlį vandenin nardina,
Gal graži moteris prie upės atėjo,
Vandens nedrumskime:
Jis grožio veidą padvigubins.
Koks skanus šis vanduo!
Kokia skaidri upė!
Kokie tyri žmonės aukštupy!
Tetrykšta jų šaltiniai, tesrūva jų karvės pienu!
Aš nemačiau jų kaimų,
Be abejo, palei jų pinučius nupėdavo Dievas
Ir mėnesiena ten nušviečia žodžio platumas,
Be abejo, aukštupio kaime molio tvoros žemos
Ir žmonės žino, aguona kokia gėlė.
Be abejo, mėlyna ten yra mėlyna.
Kai sprogsta pumpurai, naujiena visiems.
Koks nuostabus turėtų būti šis kaimas!
Tebūnie jo tarpsodniai pilni muzikos!
Žmonės aukštupy vandenį supranta,
Nedrumsčia, mes irgi
Vandens nedrumskime.

Iš persų kalbos vertė Austėja Merkevičiūtė