Nieko daugiau - tik žvilgsnis į formą be turinio. Likusią be turinio. Renku, kuo turėtų būti užpildyta, kaip pražydėti. Dingojasi, reikia kuo įvairiau. "Kaip visada", - juokiuosi sau ir iš savęs, juokiuosi patenkinta, nes patinka, nes žievė turi būti pilna - taip, dalykų, kurie kažkaip vadinami - dendrologų, botanikų, stalių... Kad ir kaip. Tačiau šerdis - kieno bebūtų, yra vieta, kur gyvena svajonė. 

Mažiukai mano vaikai prikritusių pušų žievės atplaišėlių prisirinkę, jas puzlėmis vadindavo. Tikrai juk: primena mažytę dėlionės detalę, lengvai sulimpančią su kita, lygiai taip lengvai ir subyrančią. Sausutėlė kirtavietės dovana tikrai labai trapi. Tikriausiai džiaugėsi vėl galėdama pražydėti, tačiau fotografuojama pradėjo byrėti, pamažu išlaisvindama, kas viduje. Sutarėm, kad svajonę?

O čia - jei floristinėje žievės svajonėje pristigtumėte žvilgsnio į pušį:)